|
Liūdna ir skaudu, kad konservatoriai ir socialdemokratai nusigręžė nuo okupacijos pavojus ir siaubą išgyvenusių žmonių. Šiandien konservatoriai ir socialdemokratai suvienijo jėgas, kad iš Seimo posėdžio dienotvarkės išbrauktų mano ir kolegos Juliaus Sabatausko parengto „Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso“ įstatymo pataisas. Jomis siekiame, kad asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Vengrijoje (1956 m.), Alžyre (1962–1964 m.), Kuboje (1962–1963 m.), Čekoslovakijoje (1968 m.), Vietname (1961–1974 m.), Angoloje (1975–1979 m.), Etiopijoje (1977–1979 m.), kur tuo metu vyko kariniai veiksmai, būtų pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų. Kodėl ši pataisa išbraukta iš dienotvarkės, motyvų neišgirdau. Liūdna ir skaudu, kad tokiu sprendimu konservatoriai ir socialdemokratai nusigręžė nuo okupacijos pavojus ir siaubą išgyenusių žmonių.
Šiuo metu asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinis statusas pripažįstamas tik asmenims, kurie būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje buvo priversti atlikti Afganistane. Tačiau Sovietų sąjunga iki 1990-ųjų buvo įsivėlusi ne į vieną karinį konfliktą. Ji jėga malšino sukilimus Vengrijoje (1956 m.) ir Čekoslovakijoje (1968 m.). Sovietinė valdžia, remdama „draugiškus režimus“, įsivėlė į karinius konfliktus Alžyre (1962–1964 m.), Kuboje (1962–1963 m.), Vietname (1961–1974 m.), Angoloje (1975–1979 m.), Etiopijoje (1977–1979 m.). Jos armijos gretose ne savo noru buvo ir Lietuvos žmonės. Jie patyrė ne tik didelę moralinę žalą, bet ir nuolatinį pavojų, nervinę įtampą, grėsmes gyvybei. Jiems taikyta brutali prievarta, jie patyrė vidinę dvasinę įtampą dėl prievartinio dalyvavimo žeminančiose misijose, kurių tikslai ir uždaviniai prieštaravo šių žmonių vertybėms ir įsitikinimams. Tokia skaudi patirtis, be abejonės, paveikė ir jų sveikatą, ir psichologinę būklę.
Teikti šias įstatymo pataisas mane paskatino ir Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos pavaduotojas Eimantas Bieliūnas. Jis teigė, kad karinių konfliktų Vengrijoje, Čekoslovakijoje bei kitose aukščiau išvardintose valstybėse dalyviams ne tiek svarbi materialinė valstybės parama, kiek moralinis palaikymas ir pripažinimas, kad jie – taip pat sovietinio okupacinio režimo aukos. Sužinojęs apie tai, kad pataisa buvo išbraukta iš birželio 27-osios Seimo posėdžio darbotvarkės, E. Bieliūnas teigė: „Čia tai staigmena. Pritrūkau žodžių. Labai skaudu dėl tokio sprendimoׅ. Juk tų žmonių beliko saujelė – visoje Lietuvoje bepriskaičiuotume vos porą šimtų. Ir jų kasdien mažėja. Šiems žmonėms, prievarta išgyvenusiems karinių konfliktų siaubą, valstybės palaikymas yra be galo svarbus“.
Solidarizuojuosi su E. Bieliūnu. Nuoširdžiai gaila, kad konservatoriai ir socialdemokratai suvienijo jėgas tokiam sprendimui, kuriuo diskriminuojami ir skaudinami sovietinės okupacijos žiaurumus patyrę žmonės.
|
Aleksandras 
<paslėptas>