40-osios armijos išvedimas iš Afganistano ir karo pasekmės (32 m. po karo
prisimenant)
1988 m gegužės 15 d. prasidėjo 40-osios armijos išvedimas iš Afganistano, kuris baigėsi
1989 m vasario 15 d.
Išvedimui iš Afganistano vadovavo paskutinis 40-osios armijos vadas, generolas-leitenantas Boris Gromov. 1989 m vasario 15 d. jis paskutinis perėjo per Amudarios upės tiltą.
Karas trukęs 9 metus 1 mėnesį ir 18 dienų baigėsi. Šiame kare dalyvavo apie 620 tūkstančių
Sovietų sąjungos gyventojų, tame tarpe apie 550 tūkstančių kareivių ir karininkų.
Nors tikslių duomenų nėra, bet manoma, kad žuvo arba mirė nuo sužeidimų ir įvairių ligų apie
15 tūkstančių šio karo dalyvių. Žuvusių ir mirusių karių 13833. Tame tarpe 1979
karininkų ir generolų, o sužeistų 49985.
Vykstant karinėms operacijoms Afganistane žuvo ir 572 valstybės saugumo tarnybos darbuotojai.
28 TSRS vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Taip pat 190 karo patarėjų, jų tarpe 145 karininkai. Dėl
sužeidimų pripažinti netinkami tarnyboje 172 karininkai. 6669 „afganai“ tapo invalidais, jų tarpe 1479
pirmos grupės. 287 žmonės dingę be žinios ir iki šio laiko apie juos nėra jokios žinios.
Už kovinius nuopelnus buvo apdovanoti, ordinais ir medaliais, daugiau nei 200 tūkstančių
žmonių. 86 suteikta Tarybų Sąjungos didvyrio vardas, jų tarpe 28 po mirties.
Iš Lietuvos Afganistane tarnavo 4760 šauktinių, žuvo 97. Vienas buvo patekęs į nelaisvę.
Technikos nuostoliai (pagal oficialius duomenis) 147 tankai, 1314 šarvuotų mašinų, 433
artilerijos sistemos, 118 lėktuvų ir 333 sraigtasparniai.
Pagal įvairius šaltinius šiame kare žuvo iki 1500000 afganų ir iki 5000000 tapo pabėgėliais į
kitas šalis. Tokios žiaurios šio karo pasekmės.